|
Popieius BENEDIKTAS XVI
Migracija – tikjimo ir vilties kelion
inia 2013 m. Pasaulins migrant ir pabgli dienos proga
Brangs broliai ir seserys!
Vatikano II Susirinkimas pastoracinje konstitucijoje Gaudium et spes primin, kad Banyia „keliauja kartu su visa monija“ (40), todl „diaugsmas ir viltis, lidesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto moni, ypa neturtingj ir vis prispaustj, yra ir Kristaus mokini diaugsmas ir viltis, lidesys ir sielvartas“ (ten pat, 1). Tokia itara paskatino Dievo tarn popiei Pauli VI pavadinti Banyi „mogikumo inove“ (Enciklika Populorum progressio, 13), o palaimintj Jon Pauli II pareikti, kad mogus „yra pirmasis kelias, kuriuo turi engti Banyia vykdydama savo uduot <...>, kelias, nuymtas paties Kristaus“ (Enciklika Centesimus annus, 53). Enciklikoje Caritas in veritate man rpjo, tsiant pirmtak linijas, pabrti, kad „visa Banyia, skelbdama, vsdama ir darydama meils darbus, visa savo btimi ir visu savo veikimu skatina visapusik mogaus vystymsi“ (11). Tai sakydamas prie akis taip pat turjau milijonus dl vairi prieasi migracij patyrusi vyr ir moter. Migracijos srautai „dl traukt asmen gausos, dl keliam socialini, ekonomini, politini, kultrini ir religini problem, dl dramatik iki nacijoms ir tarptautinei bendruomenei“ ities yra sukreiantis reikinys (ten pat, 62), nes „kiekvienas migrantas yra mogus, turintis neatimamas pagrindines teises, kurias visiems privalu gerbti visomis aplinkybmis“ (ten pat).
Todl 2013 m. Pasaulin migrant ir pabgli dien nutariau paskirti temai „Migracija – tikjimo ir vilties kelion“. Ši diena chronologikai sutampa su Vatikano II Susirinkimo pradios 50-j ir apatalikosios konstitucijos Exsul familia 60-j metini minjimu ir sykiu yra artima tam metui, kai visa Banyia venia Tikjimo metus ir kartai imasi naujosios evangelizacijos iki.
Gausybs migrant irdyse tikjimas ir viltis yra ities neperskiriami, nes jie labai trokta geresnio gyvenimo, ir t trokim danai lydi mginimas atsikratyti „beviltikumo“ dl nieko gero neadanios ateities. Sykiu daugel palaiko gilus tikjimas, kad Dievas savo krini nepalieka likimo valiai, o tokia paguoda padeda lengviau pakelti isikeldinimo ir isiskyrimo skausm, galbt puoseljant slapt vilt kada nors grti savo kilms al. Tad tikjimas ir viltis danai bna kuprinje t, kurie ikeliauja suvokdami, kad turdami tikjim ir vilt „galime pakelti dabart: dabartimi, net jei ji sunki, galime gyventi bei j priimti, jei ji veda kok nors tiksl ir jei esame dl to tikslo tikri, jei tas tikslas pakankamai didis, kad pateisint kelionje dedamas pastangas“ (Enciklika Spe salvi, 1).
Plaiame migracijos lauke Banyios motinikas rpestis skleidiasi vairiomis kryptimis. Viena vertus, ji mato migracijos reikin lydint didiul skurd ir kanias, danai nuvedanius skausmingas ir tragikas situacijas. ia jos rpestis reikiasi konkreia pagalba gausias kritines situacijas siekiant isprsti dosniomis pavieni asmen ir grupi, savanori organizacij ir sjdi, parapij bei vyskupij staig pastangomis, kartu bendradarbiaujant su visais geros valios monmis. Kita vertus, Banyia taip pat kelia aiktn migracijos teigiamus aspektus, potencial ir iteklius. Šia linkme ji pabria konkreias primimo priemones, skatinanias ir padedanias migrantus, prieglobsio praytojus bei pabglius visikai integruoti nauj socialin kultrin aplink. Neumirtamas ir religinis matmuo, esmingai svarbus kiekvieno mogaus gyvenimui. Kaip tik iam matmeniui Banyia, vykdydama Kristaus jai patikt misij, turi skirti ypating dmes ir rpest: tai jos svarbiausia ir savita uduotis. Krikioni i vairi pasaulio krat atvilgiu pagarba religiniam matmeniui apima ir ekumenin dialog bei rpinimsi naujomis bendruomenmis. Katalik tikinij atvilgiu jis reikiasi, be kita ko, nauj pastoracini struktr krimu ir pagarba vairioms apeigoms, siekiant juos visapusikai traukti vietini banytini bendruomeni gyvenim. mogikasis skatinimas eina ranka rankon su dvasine bendryste, atveriani galimyb „autentikai i naujo atsiversti Viepat, vienintel pasaulio Gelbtoj“ (Apatalikasis laikas Porta fidei, 6). Banyia visada silo brangi dovan – susitikim su Kristumi, duodant pradi tvirtai ir patikimai viliai.
Banyia ir vairios su ja susijusios staigos paauktos migrant ir pabgli atvilgiu vengti pavojaus teikti vien socialin pagalb, bet sykiu skatinti autentik integracij visuomen, kurioje visi nariai bt veikls, atsakingi u kito gerov, dosniai prisidt savo indliu ir, kaip visaveriai pilieiai, dalytsi tomis paiomis teismis ir pareigomis. Emigrantai puoselja pasitikjimo ir vilties jausmus, kurie kvepia ir palaiko geresni gyvenimo galimybi paiek. Taiau jie trokta ne tik pagerinti savo ekonomin, socialin ir politin padt. Tiesa, emigruojama neretai i baims, pirmiausia tada, kai bgti priveria persekiojimai ir smurtas, patiriant atsiskyrimo su eima ir nuosavybe, ligi tam tikro laipsnio laidavusia pragyvenim, traum. Taiau kania, didiuls netektys ir kartais susvetimjimo jausmas netikros ateities akivaizdoje nesugriauna svajons neprarandant vilties ir drsos susikurti svetimoje alyje nauj gyvenim. Emigrantai ities tikisi bti priimti, tikisi sulaukti solidarios pagalbos ir surasti moni, kurie suprast j sunkumus bei tragedijas ir sykiu pripaint j atsineamus gebjimus ir vertybes bei bt pasireng dalytis su stokojaniaisiais bei nuskriaustaisiais mogikumu ir materialinmis grybmis. I ties verta pakartoti, kad „visuotinis solidarumas, kuris yra faktas ir teikia mums daug naudos, yra ir pareiga“ (Enciklika Caritas in veritate, 43). Migrantai ir pabgliai alia sunkum gali patirti ir nauj bei sveting santyki, paakinani prie juos primusios alies gerovs prisidti savo profesinmis iniomis ir socialiniu bei kultriniu paveldu, o neretai ir savo tikjimo liudijimu, suteikdami senos krikionikosios tradicijos bendruomenms nauj impuls, skatinani susitikti su Kristumi ir kvieiani painti Banyi.
inoma, kiekviena valstyb turi teis reguliuoti migracinius srautus ir vykdyti politik atsivelgdama visuotinius bendrojo grio reikalavimus, bet visuomet laiduodama pagarb kiekvieno mogaus kilnumui. Asmens teis emigruoti – kaip primenama Susirinkimo konstitucijos Gaudium et spes 65-ajame straipsnyje – yra viena i pagrindini mogaus teisi; ji leidia mogui sikurti ten, kur jis mano galsis geriau iskleisti savo gebjimus, tikslus ir sumanymus. Taiau dabartiniame socialiniame ir kultriniame kontekste pirma teiss emigruoti btina i naujo patvirtinti teis neemigruoti, t. y. pasilikti savo tvynje, kartu su palaimintuoju Jonu Pauliumi II pakartojant, kad „pirmutin mogaus teis yra gyventi savo tvynje. Bet i teis veiksminga tik tada, kai nuolatos kontroliuojami emigruoti veriantys veiksniai“ (Kreipimasis 4-j pasaulin kongres dl migrant ir pabgli pastoracijos, 1998 10 09). Šiandien galime konstatuoti, kad migracija danai bna ekonominio netikrumo, pagrindini grybi stygiaus, gamtos katastrof, kar ir socialini neramum padarinys. Uuot buvusi pasitikjimo, tikjimo ir vilties kupina kelion, emigracija tada tampa kanios keliu siekiant igyventi, vyrai ir moterys emigracijos vyksme bna veikiau aukos, o ne atsakingi veikjai. Nors kai kurie migrantai dl deramos integracijos priimamj aplink pasiekia ger socialin padt ir tinkam gyvenimo lyg, daugelis gyvena visuomens paribiuose, kartais yra inaudojami, negali naudotis pagrindinmis mogaus teismis arba persiima elgsenomis, kenkianiomis visuomenei, kurioje jie gyvena. Integracija apima teises ir pareigas, pagarb migrantams bei rpinimsi jais, kad jie galt gyventi oriai, taiau migrantams privalu gerbti vertybes, silomas visuomens, kuri jie sitraukia.
Šiame kontekste i aki nevalia ileisti nelegalios imigracijos klausimo. Ši tema dar skaudesn tada, kai reikiasi prekyba monmis ir j inaudojimu, nuo ko neapsaugoti pirmiausia vaikai ir moterys. Šie nusikaltimai rytingai smerktini ir u juos skirtinos bausms; kita vertus, pavoj migrantams tapti vadinamosios prekybos monmis aukomis bent i dalies sumaint migracijos sraut sureguliavimas, taiau to siekiant nevalia apsiriboti nei sandariu sien udarymu, nei sankcij nelegaliems imigrantams sugrietinimu, nei naujiems atvykliams atbaidyti skirt priemoni taikymu. Btini planingi ir daugiaaliai veiksmai, skatinantys kilms ali pltr, veiksmingos kovos su prekyba monmis priemons, nuoseklios legalios imigracijos programos, didesnis nusiteikimas atsivelgti atskirus atvejus, kai praoma humanitarins apsaugos, o ne politinio prieglobsio. Tinkamus norminius nuostatus turi lydti kantrus ir nuolatinis mstysenos ir sins ugdymo darbas. Viso to siekiant svarbu pltoti ir stiprinti banytini staig ir visapusikai mogaus asmens vystymuisi tarnaujani institucij tarpusavio supratim ir bendradarbiavim. Krikionikuoju poiriu, socialinis ir humanitarinis sipareigojimas jgos semia i itikimybs Evangelijai suvokiant, kad tas, „kas seka tobulu mogumi Kristumi, ir pats tampa mogikesnis“ (Gaudium et spes, 41).
Brangs broliai ir seserys migrantai, i Pasaulin diena tepadeda jums atnaujinti pasitikjim Viepaiu, visada stoviniu ms pusje, ir vl tepaskatina dti viltis j. Nepraleiskite progos su juo susitikti ir atpainti jo veid gerumo veiksmuose, kuriuos patiriate keliaudami. Diaukits, nes Viepats yra alia js ir su juo galite nugalti visus sunkumus ir klitis, brangindami daugybs moni jums rodomo atvirumo bei silomo primimo patirt. Juk „gyvenimas atrodo it plaukimas per danai tamsi ir audring istorijos jr, dairantis keli mums rodani vaigdi. Tikrosios ms gyvenimo vaigds yra teisingai gyventi mokj mons. Jie yra vilties eliai. inoma, pati viesa, saul, patekjusi vir vis istorijos tamsybi, yra Jzus Kristus. Bet kad j atrastume, mums reikia ir artim viesuli – moni, dovanojani vies i viesos ir taip rodani krypt, kuria turtume plaukti“ (Enciklika Spe salvi, 49). Visus jus patikiu Šveniausiajai Mergelei Marijai, ms tikros vilties ir paguodos enklui, „kelio vaigdei“, kuri mums motinikai artima visomis ms gyvenimo akimirkomis, ir nuoirdiai visiems teikiu apatalikj palaiminim.
Vatikanas, 2012 m. spalio 12 d.
BENEDICTUS PP. XVI
_____________________________________
© Vert „Banyios inios“ KATALIKAI.LT
|